Forumo teatras – „Mes tikime taika, bet ne pasyvumu“ A. Boalis

“Tiesiog trumpai apie diskusiją su savimi ir mus supančiu išoriniu pasauliu, taip pat apie augančios kartos aktyvumą ir norą keisti ir keistis geresne linkme”, – sako  Forumo teatro metodikos skleidėja Lietuvoje, VšĮ “Menų ir mokymo namai” įkūrėja Rimanta Vaičekonytė apie projektą “Jauni ir neabejingi”. 

Geresni tarpusavio santykiai; Daugiau prasmingų laisvalaikio veiklų; Įdomesnės pamokos; Gebėjimas tvirčiau ginti savo nuomonę – visa tai ir daug daugiau išgirdome minint jaunus žmones, pasakojančius apie tai, kas jiems padėtų patirti gyvenimą kaip prasmingesnį ir laimingesnį bei paskatintų vengti destruktyvių gyvenimo pasirinkimų.

Jauni ir neabejingi – štai tokie ir buvo to paties pavadinimo projekto („Jauni ir neabejingi – interaktyvios Jaunimo veiklos Vilniaus mokyklose, skatinančios savanorystę, atsparumą, sveikus gyvenimo pasirinkimus“) kelyje sutikti žmonės. Tai – trijų Vilniaus mokyklų – Simono Daukanto gimnazijos, Jėzuitų gimnazijos ir Liepkalnio mokyklos – bendruomenės. Pradžioje užpildę anoniminį klausimą, kuris leido tikslingai pasiruošti tolesnėms veikloms, šių mokyklų Jaunimo  lyderiai diskutavo apie prasmę, laimę, vertybes, psichoaktyvių medžiagų vartojimą, įvairius savo bei draugų skaudulius ir džiaugsmus. Jie patys pajautė, kurie sunkumai labiausiai prašosi jų dėmesio ir šiomis temomis kartu su VšĮ „Menų ir mokymo namai“ specialistais parengė Forumo teatro etiudus, kuriuos pristatė viešo renginio mokyklose metu. Kokių tik temų jaunimas neiškėlė į paviršių! Kalbėjosi, dalinosi emociniais patyrimais tokiomis temomis, kaip vaikų apleistumas šeimoje, šeimos narių alkoholizmas, smurtiniai santykiai, patyčios, diskriminacija dėl tautybės, socialinio statuso ar begalės kitų dalykų, spaudimas vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas, kitais destruktyviais būdais „pritapti“, izoliacija…

Apie šias temas teatro priemonėmis buvo kalbama Forumo teatro etiuduose, kuriuos stebėjo mokyklų bendruomenės – moksleiviai, mokytojai, administracijos darbuotojai. Jie ne tik stebėjo, bet ir buvo pakviesti įsitraukti į diskusijas ir net į patį vaidinimą – juk vien tik diskusijomis ir gerais pasiūlymais sudėtingų situacijų neišspręsi – tad tiek mokytojams, tiek moksleiviams teko patiems lipti ant scenos ir praktiškai išbandyti savo siūlomus sprendimus!

Dalyvaudami Forumo teatre, tiek aktoriai, tiek žiūrovai mokosi atpažinti ir įvardinti situacijas, kuriose neteisingai elgiamasi su žmonėmis – prieš juos smurtaujama, jie patiria patyčias ar spaudimą dalyvauti veiklose, kurios jiems nepatinka – ir tapatinantis su situacijos protagonistu („auka“) patirti, kaip sunku vienam atlaikyti tokias situacijas ir kaip viskas keičiasi, kai iki tol buvę neutralūs stebėtojai, kad ir nedrąsiai, bet pradeda palaikyti ar pabando apginti. Tokiu būdu pradeda formuotis visa bendruomenė, besiremianti tokiomis vertybėmis, kaip empatija, atjauta, bendradarbiavimas. Ką tikrai pamatome Forumo teatre – kad net geriausi pasiūlymai nebūtinai greitai ir stipriai pakeičia situaciją  – tačiau tai dalyvius suvienija bent jau bandymuose keisti tokias situacijas mažais žingsneliais.

Projekto organizatoriai sako: „Visose mokyklose mokymai ir renginiai praėjo džiugiai (nors ir kalbant apie sunkias temas), dauguma dalyvavusių Jaunimo lyderių išreiškė norą taikyti šį metodą ateityje savo mokyklose (tuo tikslu parengėme jiems atmintines, kad galėtų toliau tai daryti savarankiškai) ir tapti VšĮ „Menų ir mokymo namai“ savanoriais – o mes su dideliu džiaugsmu lauksime jų ateityje prisijungiant prie mūsų veiklų ir projektų!“.

Projektą rėmė Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Menų ir mokymo namai“.