Tai yra atskira užsiėmimų dalis, ją stengiamės naudoti visada, kai ruošiamės Forumo teatro etiudui. Šis pratimas „pažadina“ dalyvių jausmus ir priverčia giliau susimąstyti apie turimas nuostatas ir įsitikinimus, o taip pat padeda mokytis aiškiai ir raiškiai išsakyti savo nuomonę, nenuvertinant kito – visos nuomonės atliekant šį pratimą yra svarbios ir vertos pagarbos. Tačiau tai nereiškia, kad išgirdus kitaip mąstančių argumentus, negalima jos pakeisti – tai ne pralaimėjimas, o lankstumas, padedantis augti ir tobulėti. 

Ant grindų sudedami lapeliai: „visiškai sutinku“, „sutinku“, „galbūt sutinku“, „galbūt nesutinku“, „nesutinku“, „visiškai nesutinku“ (nebūtinai jie turi būti tokie – kiekvienas vedėjas gali turėti savo variantus). Dalyviams skaitomi įvairūs – dažnai labai provokuojantys – teiginiai. Išklausę teiginį, jie turi atsistoti prie to lapelio, kuris labiausiai atspindi jų reakciją į perskaitytą teiginį. Visiems pasirinkus savo vietą, vedėjas prieina prie pasirinktų žmonių ir prašo jų pasakyti, kodėl jie taip galvoja. Auksinė žaidimo taisyklė – kiekvienas atsakymas turi prasidėti žodžiais „aš manau“, siekiant atkreipti dėmesį, kad nėra universaliai teisingų ar neteisingų nuomonių. Kiti dalyviai turi pagarbiai išklausyti kalbančiojo, net jei jam visiškai nepritaria – negalima nutraukti, ginčytis, tildyti. Tokiu būdu yra galimybė pagaliau išgirsti tuos žmones ar tas nuomones, kurias būtume linkę iš karto atmesti, į jas net nesigilindami. Šis pratimas padeda pamatyti grupės nuostatas apskritai, jos tolerancijos lygį, diskriminacijos apraiškas ir tai tampa svarbiu pagrindu vėliau kuriant Forumo teatro etiudus. Kartu įtraukiami teiginiai ne tik apie vertybes, bet ir apie situacijos matymą, siekiant susidaryti vaizdą apie tai, kaip ta pati bendruomenė mato savo aplinką – neretai ir patiems bendruomenės nariams svarbu pamatyti, kaip skirtingai jie vertina tuos pačius dalykus.  

Vertybių išsiaiškinimas visų pirma susijęs su socialinėmis kompetencijomis – gebėjimu aiškiai ir argumentuotai reikšti savo nuomonę ir pagarbiai, nepertraukiant klausyti oponento. Gilesniame lygmenyje tai susiję ir su emocinių kompetencijų ugdymu – neretai mes nesame pajėgūs išklausyti kitokios nuomonės, mus užvaldo stiprūs jausmai, noras nutraukti, nugalėti pašnekovą. Tačiau šitas pratimas priverčia mokytis išbūti ne tik su nepriimtina kito žmogaus nuomone, bet ir su savo sunkiais jausmais, juos atlaikyti ir perdirbti. Psichologinio atsparumo prasme, tai yra galimybė mokytis drąsiai reikšti save ir savo vertybines nuostatas, jas aiškiai iškomunikuoti, išlikti dialoge ir santykyje su kitais, nepaisant skirtingumų.